Asmens veiksnumo skirtumai tarp amžiaus kohortų Lietuvoje: lyties, laiko ir požiūrio į viešųjų normų pažeidimus sąsajos

Anotacija

Straipsnyje analizuojamas skirtingų amžiaus kohortų asmenų veiksnumo suvokimas ir jo santykis su asmenų nuostatomis vertinant galimus viešųjų normų pažeidimus Lietuvoje. Keliama hipotezė, kad galimai šis santykis yra nulemtas skirtingų socializacinių kartų patirčių. Straipsnyje naudojami reprezentatyvūs 2020 m. surinkti 18–52 m. Lietuvos gyventojų grupės anketinės apklausos duomenys, kurie nagrinėjami taikant dvimačius ir daugiamačius metodus, palyginant tarp išskirtų dviejų kartų. Atskleidžiama, kad vidutinio amžiaus suaugusiųjų kohorta turi silpniau išreikštą veiksnumą bei labiau pateisina tam tikrus viešųjų normų pažeidimus nei jaunesni asmenys, o amžiaus kohortos faktorius yra svarbus veiksnys, lemiantis, kad nepritarimas tam tikroms viešųjų normų pažeidimams susijęs su didesniu veiksnumu. Pastaroji išvada patvirtina konceptualią tezę, kad socializacija sovietinėje sistemoje galimai yra svarbus veiksnys, lemiantis veiksnumo ir normų pažeidimo vertinimų skirtumus Lietuvoje.