Kultūrinis vartojimas ir socioerdvinė diferenciacija Lietuvos didmiesčiuose

Anotacija

Straipsnyje analizuojamas kultūrinis vartojimas ir jo ypatumai skirtinguose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose. Laikant kultūrinį vartojimą socialinių skirtumų ir socioerdvinių pasidalijimų žymeniu, mėginama išsiaiškinti santykį tarp kultūrinio vartojimo ir jį lemiančių veiksnių. Straipsnyje remiamasi Pierre’o Bourdieu kultūrinio kapitalo sąvoka (1984) ir paskutiniuoju dešimtmečiu plačiai vykstančia teorine diskusija apie homologija, individualizacija ir visaėdiškumu / vienaėdiškumu grįstą kultūrinį vartojimą. Aptarta kultūrinio vartojimo dinamika liudija, kad lyties, išsilavinimo, šeiminės padėties ir etninės kilmės kintamieji stipriai veikia kultūrinį vartojimą. Tačiau kartu vis daugiau vartotojų šiuo metu tampa kultūriniais visaėdžiais (angl. cultural omnivores), kurie plačiai naudojasi tiek aukštosios, tiek populiariosios kultūros gaminiais. Kita vertus, Lietuvos kultūrinio vartojimo žemėlapis Lietuvos miestuose gana diferencijuotas: mažiausiai tiek elitinės, tiek populiariosios kultūros yra linkę vartoti Lietuvos miestų darbininkų klasės gyvenamieji rajonai, tarpinę poziciją užima miestų centrų ir daugiabučių mikrorajonų gyventojai, o didžiausi kultūriniai visaėdžiai yra priemiesčių gyventojai.