Kūrybinė ekologija akademinėje aplinkoje

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamas kūrybinės ekologijos akademinėje aplinkoje klausimas. Plėtojamos šios tezės: 1. Tam tikra aplinkos netvarka yra kelias link geresnės tvarkos, kurios agentai – individai. 2. Sokratas, Platonas, Aristotelis, Epikūras, Seneka padarė įtaką tam tikrai akademinei aplinkai, kuri plėtojosi tūkstantmečius. 3. Galima kalbėti apie akademinės ekologijos nišas tiek, kiek mokslas plėtotinas atsižvelgiant į sukurtiną gyvenimą, ir atvirkščiai – svarbus gyvenimo veiksnys yra pasiektina mokslinė tiesa, net jei ji – utopinė. 4. Žmogaus baimės ir siekiai gali būti traktuojami kaip mokslo veiksniai. 5. Kūrybinės nišos keičia kultūrinę aplinką, kuri yra tiek tvari, kiek kintanti. 6. Kūrybingumas ugdant reiškia pakankamai turtingą aplinką abipusei komunikacijai tarp studentų ir mokytojų, kurie mokosi vieni iš kitų. 7. Mokslo specializacijos išdava yra ne tik vieningo akademinio kūno universitete praradimas, bet ir akademinės visuomenės susisluoksniavimas. 8. Kūrybinė veikla galima ne dėl mokslų specializacijos, bet nepaisant jos. 9. Negalima kalbėti nei apie akademinę ekologiją, nei apie akademinę dorybę neturint vientiso akademinio reljefo.