Šviesos-spalvų pajautos matmenys

Anotacija

Straipsnyje refleksuojami šviesos-spalvų fenomenai, veikiantys ikiracionaliose žmogaus patirtyse, ieškoma jų esminių požymių. Šviesos-spalvų potyriai atskleidžiami pasitelkus pajautos paradigmą ir fenomenologines intuicijas: tiesioginę-gyvenimo ir eidetinę esmes. Unikali šviesos-spalvų pajauta siejama su dvasinėmis žmogaus gelmėmis, sąmonės nušviečiamu lauku, transcendencijos sklaida, kūrybinėmis jėgomis bei grožio ir sakralumo matmenų atsivėrimu. Pajautai suteikiamas metakategorijos statusas ir integrali savybė apimti visą didžiulį žmogiškų tiesioginių patirčių kontinuumą. Straipsnyje analizuojama M. Heideggerio pajausties samprata, J. Mureikos pajautos konceptas, pateikiami pajautos struktūros lygmenys.
Šviesos-spalvų pajauta nusakoma: sąmonės šviesa – kūryba – meilė – grožis – pilnatvė – sakralumas. Ieškant šviesos-spalvų pajautoje švarių duotybių aptinkamos pirminės pasaulio kokybės, stiprus grožio ir šventumos jausmas. Šviesos-spalvų sinkretinė patirtis priskiriama vienam iš pajautos modusų. Daromos išvados: daugiamatė pajautos sandara aprėpia pasąmoningas, sąmoningas ir viršsąmoningas dimensijas bei dalyvauja kuriant vertybes; šviesos-spalvų pajauta ryškiai skleidžiasi juslių, simbolių lygmeniu ir sakralumo pajautime; didžioji dalis šio patyrimo lieka neišsakyta.