Tarpkultūrinės ištakos ir filosofinis argentinietiško tango pamatas

Anotacija

Straipsnyje iš filosofinių ir antropologinių perspektyvų nagrinėjamas socialinių tango šokių fenomenas. Ši pramogų industrijų sritis pastaraisiais dešimtmečiais itin sparčiai tobulėja ir dinamiškai kinta. Nagrinėdama argentinietiško tango raidą, transformacijas bei sklaidą, autorė išryškina įvairias tarpkultūrines įtakas. Šio socialinio šokio raidos procesą lėmė afro-argentiniečiai, nomadiški kaubojai (gaucho), Europos imigrantai, todėl šis fenomenas yra daugiakultūrinio pobūdžio. Tarpkultūrinės įtakos tapo dar reikšmingesnės, kai tango šokis peržengė Argentinos ribas bei užkariavo Europą ir JAV. Dabartiniame akademiniame diskurse tango šokis interpretuojamas dvejopai – kaip lokalinis (tradicinis „el tango tango porteño“) ir globalus („el tango nomade“). Abi tango formos lėmė, kad šis socialinis šokis tapo tokia populiaria ir dinamiška dabartinių pramogų industrijų sritimi. Remiantis vokiečių filosofų M. Heideggerio ir H. Arendt bei žydų kilmės austrų filosofo M. Buberio tyrinėjimais, tango reiškinys nagrinėjamas iš fenomenologinės bei dialogo filosofijos perspektyvų. Tokia filosofinė analizė atskleidžia dialoginę šio šokio prigimtį, leidžia į jį pažvelgti kaip į autentišką bei gilų žmonių tarpusavio santykį.