Dialoginės sąmonės poreikis postmodernioje politinėje visuomenėje
Anotacija
Straipsnyje nagrinėjamos žmogaus mąstymo formos, turinčios fundamentalų poveikį politiniam gyvenimui. Autorius išskiria dvi iš jų, pavadindamas jas monologine ir dialogine sąmone, bei atskleisdamas filosofines jų susidarymo prielaidas moderniaisiais ir postmoderniaisiais laikais. Šių skirtingų mąstymo formų kolizija yra ypač aktuali tiek postkomunistinės erdvės šalyse, tiek senas demokratijos tradicijas puoselėjančioje Europoje. Monologinė sąmonė – tai uždara mąstymo schema, atimanti galimybę užmegzti dialoginį santykį su skirtingą pasaulėžiūrą išpažįstančiu žmogumi ir pačia tikrove. Moderniųjų laikų politikoje ji reiškėsi per ideologijų kūrimą. Nors ir keista, šiuolaikinė postmoderni visuomenė taip pat sudaro prielaidas monologinei sąmonei formuotis. Tai lemia manipuliacijos mąstymu mechanizmai, demokratijos virtimo demagogija pasekmė. Vis dėlto kompleksiškas postmodernus mąstymas yra taip pat palankus dialoginės sąmonės formavimuisi. Autorius parodo šį procesą, analizuodamas postmodernių autorių, ypač J. Derrida, tekstus.
