Asmuo, dalyvaujantis dialoge, ir asmuo, esantis dialogu
Anotacija
Straipsnyje nagrinėjama tezė, dažnai aptinkama dialogo filosofijoje, – būtent dialoge asmuo tampa esantis. Ši tezė pristatoma remiantis Martino Buberio, Džono Makmurėjaus (John Macmurray) ir Kalvino Schrago įžvalgomis (pastarasis nėra griežtai laikomas dialogo filosofu, tačiau jo teiginiai paaiškina kitų čia paminėtų filosofų idėjas). Taip pat analizuojama Karolio Voitylos (Karol Wojtyła) mintys, kuris, nors ir negali būti priskirtas šiai filosofijos mokyklai, pateikia savitą minėtos tezės interpretaciją. Straipsnyje aiškėja, kad skirtingų mokyklų filosofai mąsto labai panašiai ir tai gali padėti tyrimui pasiekti pozityvių ir konstruktyvių rezultatų. Be to, asmens idėja yra centrinė ir personalizmo, ir dialogo filosofams, todėl idėjų apie asmens struktūrą apykaita tarp šių mokyklų gali būti produktyvi siekiant geriau suprasti asmenį kaip egzistuojančią tikrovę.