Veiksniai, lemiantys visuomenės požiūrį į ES vidinę ir išorinę imigraciją

Anotacija

Migracija atviros ekonomikos sąlygomis yra natūralus procesas. Tačiau nuolat augantys imigracijos srautai į ES juos priimančioms šalims kelia tam tikrų iššūkių. 2015 m. daugiau kaip milijonas žmonių (prieglobsčio prašančių asmenų, pabėgėlių ir kitų imigrantų) kirto ES sieną. Be to, vyksta didelis judėjimas iš mažiau išsivysčiusių į labiau išsivysčiusias ES šalis. Šis procesas sukelia priimančiųjų šalių piliečių nepasitenkinimą, taip pat ir ekonominį, socialinį, politinį nestabilumą bei nesaugumą. Siekiant suformuoti veiksmingą migracijos politiką, užtikrinančią sėkmingą imigrantų integraciją, tikslinga nustatyti veiksnius, lemiančius visuomenės požiūrį į imigrantus. Pastarąjį dešimtmetį ši tema analizuojama tiek politiniame, tiek moksliniame lygmenyse, tačiau pasigesta sisteminių tyrimų, integruojančių ne tik ekonominius, bet ir demografinius, politinius bei religinius veiksnius, lemiančius visuomenės požiūrį į imigraciją. Šiame tyrime, naudojant logistinės regresijos modelį, įvertinami veiksniai, kurie didina arba mažina teigiamo požiūrio į vidaus ir išorinę ES imigraciją tikimybę. Tyrimas remiasi Europos socialinės apžvalgos duomenimis. Rezultatai atskleidė, kad visuomenės požiūris į ES vidaus imigraciją yra pozityvesnis, palyginti su išorine imigracija. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys didesnę pozityvaus požiūrio į imigrantus tikimybę, yra aukštesnis asmenų išsilavinimo lygis ir didesnės pajamos. Esminių skirtumų tarp šių veiksnių poveikio požiūriui į vidinę ir išorinę imigraciją nenustatyta. Taip pat nustatyta, kad pozityvesnį požiūrį į imigrantus turi moterys, šeimos su vaikais, miesto ir jaunesni gyventojai.