Šventumo vertybė mitinėje pasaulėjautoje

Anotacija

Taikant J. Mureikos pajautos konceptą ir R. Ingardeno įžvalgas apie vertybių ontines ypatybes siekiama atskleisti šventumo vertybės sąrangą. Aptariamos mitinės pasaulėjautos savybės, sietinos su šventumos patirtimis, akcentuojamas archainio žmogaus ryšys su gamta ir visos gyvenimiškos aplinkos sakralumas. Remiantis V. Vyčino tyrinėjimais, atskleidžiamas mitinis mąstymas ir supratimas. Analizuojamos šventumo sampratos, ieškoma struktūrų, lemiančių šios vertybės identifikavimą. Išryškinamos sakralumo vertybės ontinės dimensijos ir jų raiška pakitusios sąmonės būsenose. Išskiriamos penkios šventumo vertybės daugiabriaunėje ontinėje matricoje dimensijos: epotinė ir emodinė, nusakomos kaip potencinės, dvi intencionalios – individualios ir grupinės pajautos, bei konkrečių materialių formų plotmė. Daroma išvada, kad šventumo vertybės pajauta reiškiasi kaip ypatinga, stebuklinga, ryšio su dievais patirtis, kurioje aptinkama Didžioji Absoliuto būtis.