Egzistencijos metafora: kelionė jūra ir laivo nuskendimas

Anotacija

Straipsnyje egzistencijos metafora nagrinėjama kaip filosofinis kalbėjimo būdas apie gyvenimą. Metaforologiją į filosofinį ir kultūrologinį diskursą įvedė vienas garsiausių ir inovatyviausių XX amžiaus mąstytojų Hansas Blumenbergas (1920–1996). Jo darbus galima paslėpti po bendra metaforos hermeneutikos kategorija. Tai metaforos, simbolio ir mito visumos analizė, kuri pakeičia tradicinę sąvokų ir doktrinų istoriją. Galima teigti, kad H. Blumenbergo mintis sudaryta iš dviejų pagrindinių elementų: nekonceptualumo teorijos, kaip esminės filosofijai, ir kultūros interpretacijų, kurios suprantamos kaip žmonijos pastangos išsivaduoti iš tikrovės absoliutizmo. Metaforos atlieka svarbų vaidmenį filosofinėje kalboje: jos nėra tik kliuvinys aiškiam mąstymui ir aiškiai ekspresijai, greičiau jos yra vaizdai, ikoninės konstantos, kurias vartoja filosofai. Metaforos geba geriau pajausti tikrovę, nei tai pajėgia padaryti filosofinės sąvokos. Pasak filosofo, metaforos yra savotiški tikrovės modeliai, žmogiškosios vaizduotės darbas. Vienas iš tokių modelių yra kelionės jūra (navigacijos) metafora ir straipsnyje pristatomos šios metaforos aktualizacijos H. Blumenbergo filosofijoje.