Link skirtingų gerovės valstybių švietimo modelių: Baltijos šalių švietimo sistemų palyginimas

Anotacija

Švietimo sistemos gali būti analizuojamos taikant skirtingus gerovės valstybių modelius. G. Espingas-Andersenas (1990) išskyrė tris gerovės valstybių modelius: skandinaviškąjį socialdemokratinį, kontinentinį-korporatyvistinį ir anglosaksišką liberalųjį. Straipsnio tikslas – remiantis šiais modeliais atlikti lyginamąją Baltijos šalių švietimo sistemų analizę. Tyrime naudojami PISA 2012 duomenys ir Baltijos šalys lyginamos su trimis „senosiomis“ ES narėmis: Jungtine Karalyste (anglosaksiškas liberalusis modelis), Vokietija (kontinentinis-korporatyvistinis modelis) ir Suomija (skandinaviškasis socialdemokratinis modelis). PISA 2003, 2006 ir 2009 m. duomenys buvo naudojami retrospektyvinei šalių analizei. Straipsnyje tyrinėjami keturi bendrojo ugdymo mokyklų aspektai: žmogiškieji ir materialieji ištekliai, vadovavimas ir mokyklos autonomija, mokinių vertinimas, mokyklos pasirinkimas ir mokinių grupavimas. Baltijos šalių pavyzdys leidžia teigti, kad nėra susiformavusio vieningo Rytų ir Centrinės Europos gerovės valstybės švietimo modelio.