Iš naujo atrandant socialines klases po pokomunistinio perėjimo: lyginamoji neovėberiška Baltijos valstybių analizė

Anotacija

Naudojant Europos socialinio tyrimo (EST) 4 bangos (2008–2010) duomenis, neovėberiškos klasių teorijos (EGP klasių schemos) pagrindu lyginamas klasinės priklausomybės priežastinis vaidmuo Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Suomijoje tuo metu, kurį tranzitologai laiko Estijos, Latvijos ir Lietuvos perėjimo į rinkos ekonomiką ir liberaliąją demokratiją pabaiga. Suomija, kuri pokomunistinėse Baltijos šalyse laikoma pavyzdine arba „realios utopijos“ valstybe, naudojama kaip etalonas palyginti klasinės priklausomybės įtakos stiprumą. Svarbesni statistinės atitikties analizės atradimai yra šie: pirma, palyginus su Suomija, klasinė „gyvenimo šansų“ nelygybė didesnė pokomunistinėse Baltijos šalyse; antra, paradoksalu, bet klasės įtaka ideologinėms orientacijoms ir balsavimui stipresnė Suomijoje, kur klasinė nelygybė yra mažesnė.