Dvi vardų teorijos: kaip J. S. Millio semantika pakeitė scholastų mokymus

Anotacija

Vardų teorija užima reikšmingą vietą analitinėje kalbos filosofijoje. Jos pradžia paprastai siejama su F. Brentano, A. Meinongo, o ypač su G. Frege’ės darbais. Tačiau šiuolaikinės vardų teorijos pradininku reiktų laikyti J. S. Millį, kurio „Logikos sistema“ buvo labai svarbi tiek logikos, tiek loginio pozityvizmo, tiek analitinės kalbos filosofijos raidai. Kalbos filosofija ir vardų teorija scholastinėje tradicijoje sulaukė išskirtinio dėmesio ypač dėl to, kad jos pasiekimais rėmėsi teologija. Buvo išplėtota tiek semantinė kalbos teorija, tiek spekuliatyvioji gramatika. Tačiau scholastinės kalbos filosofijos pasiekimai niekaip neatsispindi šiuolaikinėje analitinėje kalbos filosofijoje. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti, kodėl taip atsitiko. Galbūt tam įtakos turėjo ne tik atsainus švietimo filosofijos atstovų požiūris į scholastinę filosofiją (jis čia nenagrinėjamas), bet ir J. S. Millio garsiausiame veikale „Logikos sistema“ pateikta išsami visos logikos ir pažinimo teorijos analizė. Šis veikalas turi labai aiškią ir paprastą struktūrą, parašytas sklandžia kalba ir labiau remiasi apeliacija į sveiką protą nei į subtilius samprotavimus. J. S. Millis buvo gerai susipažinęs su scholastine kalbos filosofija, tačiau ja nesirėmė ir atvirai jos nekritikavo. Vardų teorija šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje buvo rengiama remiantis J. S. Millio idėjomis: polemika prasideda autoriaus idėjų kritika, o scholastinės teorijos nenagrinėja nei vieno iš pagrindiniais laikomų tekstų.