Baltijos šalių dainų ir šokių šventės tradicija kaip „dainuojančių tautų“ simbolis: panašumai ir skirtumai

Anotacija

Straipsnyje analizuojama Baltijos šalių dainų ir šokių švenčių nacionalinio prekės ženklo plėtra. Santykinai galima išskirti du būdus tarptautiniam atpažįstamumui plėtoti – specialias ekspertų sukurtas strategijas ir natūralius nacionalinio tapatumo prekės ženklus, kurie formuojami iš tautai svarbių tradicinių kultūrinių simbolių. XXI a. pradžioje Baltijos šalys ėmėsi kryptingos, valstybės finansuojamos nacionalinio prekės ženklo formavimo politikos. Šio proceso metu sąmoningai buvo vengiama naudoti Baltijos šalims būdingą neoficialųjį „dainuojančių tautų“ simbolį. Vis dėlto jis, ypač besireiškiantis dainų ir šokių švenčių forma, yra svarbus ir įtakingas veiksnys kultūriniu, socialiniu, ideologiniu ir ekonominiu požiūriu tiek savasties suvokimo, tiek ir tarptautiniuose komunikacijos kontekstuose. 2017 m. rugpjūtį Latvijos kultūros akademijos užsakymu informacijos ir tyrimų agentūra Kantar TNS Baltijose šalyse atliko specializuotą tyrimą (ad hoc), kurio duomenys atskleidžia kiekvienos šalies požiūrį į dainų ir šokių šventę, išryškina šios šventės suvokimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje panašumus bei skirtumus.