Darbo apmokestinimo ir nedarbo sąryšio vertinimas: Lietuvos atvejo analizė ES kontekste

Anotacija

Straipsnyje analizuojamas darbo apmokestinimo poveikis darbo rinkai (jos rodikliams), vertinamas darbo jėgos apmokestinimo ir nedarbo lygio ryšys Lietuvoje, siekiama nustatyti, ar mokesčių pleištas turi įtakos užimtumui.
Tyrimo rezultatai parodė, kad nors darbo apmokestinimas turi įtakos nedarbo lygiui, ypač apibūdinant žemos kvalifikacijos ir mažas pajamas gaunančių asmenų nedarbą, bendras nedarbo lygis labai priklauso nuo ekonomikos ciklų. 2009–2010 m. pasaulinės finansų krizės metu nedarbo lygis smarkiai išaugo, o nuo 2011 m. palaipsniui mažėjo. Todėl darbo apmokestinimo poveikis bendram nedarbo lygiui nėra akivaizdus.
Rezultatai patvirtino prielaidą, kad darbo jėgos apmokestinimas bei išmokų lygis gali lemti asmenų motyvaciją imtis darbinės veiklos. Skaičiavimai patvirtino tiesioginę sąveiką tarp ekonomiškai neaktyvių gyventojų dalies (20–64 metų amžiaus grupės) ir nedarbo spąstų rodiklio. Didesni nedarbo spąstai lemia didesnę ekonomiškai neaktyvių gyventojų dalį šalyje.