Giedojimas ir kerėjimas: stabiško paklusnumo ir emocinio apsvaigimo filosofinė komunikologija. I dalis: Pagrindimas
Raktiniai žodžiai:
giedojimas, kerėjimas, tapatybės išryškėjimas, dimensijų kaupimas, disociacija, pažinimo pritemdymas, emocinė intoksikacija, mirtingumas, falsifikavimas, retorika, minios ir masinis elgesys, stabiškas būties ir išraiškos būdas, simbolinis būties ir išraiškos būdas, ženklai ir raiška, kriminalistinė komunikacija, deliberatyvi komunikacija, racionalumas, demokratija
Anotacija
Pirmajame iš dviejų straipsnių apie giedojimą ir kerėjimą pristatome masinio sinchronizavimo per kolektyvinį komunikacinį veiksmą, kuris padeda pašalinti arba sumažinti nepriklausomą ir kritinį vertinimą, problemą. Giedojimas sukuria išskirtinę „kolektyvinę“ tapatybę, kurioje mažai arba visai nėra struktūros, leidžiančios atlikti loginius testus, tokius kaip falsifikavimas. Teigiame, kad ši problema gali kelti esminę grėsmę demokratinei politikai. Tai grindžiame neokantiška dimensijų kaupimo ir disociacijos teorija. Antroje dalyje pratęsime pavyzdžių analizę, aptardami filosofinį nagrinėjimą drauge su socialiniais moksliniais paaiškinimais.
