Gyvūnų patyrimas šiuolaikiniame pasaulyje iš kūniškumo perspektyvos

Anotacija

Šiuo straipsniu siekiama iškelti kelias hipotezes: visų pirma, teigiama, kad kalba sukuria tam tikrą gyvūnų kūno vaizdinį, antra, kad žvilgsnis bei fenomenologinis santykis su gyvūnais gali atverti dialogišką ir atviresnį ryšį. Straipsnyje pirmiausia analizuojami kalbos, kūniškumo ir reikšmės suteikimo santykiai. Toliau nagrinėjami įvairūs gyvūno kūno patyrimo atvejai šiuolaikiniame pasaulyje: analizuojamos gyvūnų reprezentacijos kultūroje, zoologijos sodo gyvūnai, gyvūnų klonavimas, žmonių santykis su augintiniais, kuris yra veikiamas kapitalizmo sistemos. Šiame straipsnyje naudojama M. Merleau-Ponty kūno fenomenologija kaip tyrimo metodas, pabrėžiantis gyvūnų patirties ir jų reprezentacijų svarbą iš kūniškos perspektyvos šiuolaikiniame pasaulyje. M. Merleau-Ponty fenomenologinis metodas sutelkia dėmesį į išgyventą kūno patirtį, kuri yra svarbiausia mūsų pasaulio supratimo dalis. Tyrimas atskleidžia, kad kalba formuoja mūsų gyvūnų kūnišką suvokimą, nes ji sukuria tam tikrą naratyvą, kaip gyvūno kūnas yra suvokiamas žmogaus. Antra, gyvūnų reprezentacijos mūsų kasdieniame gyvenime sukuria humanizuotą gyvūnų vaizdą. Galiausiai, straipsnyje atskleidžiama, kad M. Merleau-Ponty fenomenologija padeda sukurti realistišką ryšį tarp gyvūnų ir žmonių, siekiant išmokti į gyvūnus žiūrėti iš naujos perspektyvos jų nehumanizuojant.