Aviacijos saugos ir aviacijos saugumo neapibrėžtumas žmogaus teisių atžvilgiu: teisinių apibrėžimų filosofiniai aspektai

Anotacija

Straipsnyje analizuojamas aviacijos saugos ir saugumo, kurių įgyvendinimas dažnai lemia tam tikrus žmogaus teisių ribojimus, teisinių definicijų neapibrėžtumas. Keliama hipotezė, kad sauga ir saugumas, nors ir traktuojami kaip gerai žinomos sąvokos, nėra tokie aiškūs ir tiksliai apibrėžti, todėl skaitytojui dažnai tenka spėlioti tikslią jų reikšmę. Straipsnio tikslas – nustatyti esmines aviacijos saugai ir saugumui būdingas savybes, kurios leistų atskleisti jų teisinį turinį vertinant šių koncepcijų lyginamąjį svorį žmogaus teisių apsaugos atžvilgiu. Fenomenologinė ir hermeneutinė analizės, paremtos skirtingų perspektyvų (sociokultūrinės, istorinės ir kt.) holistiniu požiūriu, leido pateikti gilų įvairių saugos ir saugumo sampratų reikšmių suvokimą. Apžvelgus lingvistinius terminų „sauga“ ir „saugumas“ vartojimo ypatumus bei atkreipus dėmesį į konteksto, kuriame jie vartojami, svarbą identifikuojant jų reikšmę, straipsnyje pateikiama saugos ir saugumo sampratų bendrų bruožų ir skirtumų analizė, kuri papildo diskursą apie subjektyvaus ir objektyvaus, santykinio ir absoliutaus saugos bei saugumo suvokimo darnos dilemą. Normatyvinės jurisprudencijos požiūriu atliktas tyrimas atskleidžia aviacijos saugai ir saugumui būdingą polisemiją, ypač jų vertybinio turinio prasme, suponuojančią išvadą, kad teisiniai „aviacijos saugos“ ir „aviacijos saugumo“ apibrėžimai iš dalies turėtų būti traktuojami kaip tam tikros ad hoc definicijos, kurias būtina patikslinti kiekvienu konkrečiu atveju.