Teisingumo teorija ir socialinė mechanika

Anotacija

Šiame straipsnyje siekiama parodyti, kad Aristotelis, būdamas universaliu filosofu ir analizuodamas gamtos ir socialinį pasaulius, pateikė teisingumo teorijos pagrindus – puikią dirvą platesnei socialinei perspektyvai. Jo „Nikomacho etikos“ trumpame skyrelyje apie teisingumą rasime tokias kategorijas kaip socialinė tvarka, laisva valia, teisė, politiniai sprendimai ir valstybė, kurios ir yra turbulentiškos socialinės mechanikos reiškiniai. Straipsnyje pristatomas Aristotelio indėlis į vyraujančią teisingumo teoriją, kuri, lanksčiai pasiremiant Aristotelio ir Niutono darbais, vystoma socialinės mechanikos kontekste ir prieinama išvada, kad teisingumo samprata iš esmės atitinka trečiąjį Niutono mechanikos dėsnį (veiksmas lygus atoveiksmiui). Pateikiamos kai kurios šios išvados implikacijos. Straipsnyje remiamasi tarpdisciplininiu ir funkciniu požiūriais, naudojama tekstinė ir konceptuali analizė bei dedukcijos metodas.