Ar gali dirbtinis intelektas užsiimti teisės praktika kaip gėrio ir teisingumo menu?

Anotacija

Šiame straipsnyje ieškoma atsakymo, ar galima pasitelkti dirbtinio intelekto (DI) technologiją
dėl gėrio ir teisingumo. Teisės, kaip gėrio ir teisingumo meno, samprata kildinama iš Romos laikų. Pabrėžiama idėja, kad teisė yra priemonė, skatinanti moralinį elgesį ir bendrąjį gėrį. Straipsnyje nagrinėjami istoriniai ir filosofiniai teisės kaip teisingumo meno pagrindai skatinant visuomenės darną ir sprendžiant moralines dilemas. Tyrime taikomi kritinės ir filosofinės analizės metodai, integruojamos teisės mokslininkų, etikos specialistų, technologų ir politikos formuotojų įžvalgos. Atskleidžiamas DI potencialas racionalizuojant teisinius procesus, didinant teisingumo prieinamumą ir mažinant priimamų sprendimų šališkumą. Kartu atkreipiamas dėmesys į etinius iššūkius, tokius kaip skaidrumo, atskaitomybės nebuvimą ir įtaką teisininkų darbui. Kadangi nėra aišku, kaip DI sistemos pasiekia konkretų rezultatą, tai yra nesuderinama su teisingumo principu. Straipsnyje pabrėžiama, kaip svarbu rasti pusiausvyrą tarp technologinių inovacijų ir žmogiškųjų vertybių, pasisakoma už aktyvų reguliavimą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti etišką DI plėtrą ir diegimą teisėje. Tyrimų rezultatuose akcentuojamas transformacinis DI potencialas keičiant teisinę praktiką, pabrėžiamas jo gebėjimas racionalizuoti procesus, gerinti teisingumo prieinamumą ir mažinti šališkumą ir taip pasiekti filosofinį gėrio ir teisingumo potencialą. Tokie etiniai aspektai kaip skaidrumas, atskaitomybė ir žmogiškojo sprendimo išsaugojimas yra labai svarbūs užtikrinant, kad DI integracija į teisę atitiktų pagrindinius teisingumo ir sąžiningumo principus.