Moralinis kompasas teisėje: etikos standartų užtikrinimas per teisinį ugdymą?

Anotacija

Straipsnyje aptariama teisinio ugdymo svarba formuojant teisinę etiką ir asmens moralinį kompasą, svarbiausi jų aspektai. Metodai: teorinė mokslinė analizė, sisteminė ir kritinė mokslinės literatūros ir kitų aktualių šaltinių apžvalga, normatyvinė ir kritinė etikos principų analizė teisinio ugdymo kontekste; empirinė-kiekybinė ir kokybinė mokslinių straipsnių analizė. Pagrindinė straipsnio tezė – etikos integravimas į teisinį švietimą gali pagerinti būsimų teisininkų moralinę raidą ir jų gebėjimus tarnauti teisingumui. Šiame darbe istoriškai parodomas etikos trūkumas teisiniame ugdyme bei argumentuojama jos reikšmė šiuolaikinėse studijose. Norint kad teisininkai tarnautų teisingumui, būtinas tinkamas moralinis kompasas. Pagrindinės išvados: universitetai turėtų suvokti, kad šiandieniniame pasaulyje geram teisininkui nepakanka vien gero profesinio parengimo. Ir nors dažnai tai yra asmeninės moralės paieškos, universitetai negali likti nuošalyje. Ne tiek svarbūs yra etikos kodeksai, kiek moralinis kompasas ir kokiu keliu jis gali nukreipti. Kiekvienas teisės dėstytojas turėtų diegti pagrindines teisininko moralinio kompaso dorybes (pvz., išmintį, tvirtumą, santūrumą ir teisingumą), padėti jam augti ir neperdegti sunkiose situacijose. Empiriniai tyrimai rodo, kad geriausiuose moksliniuose straipsniuose apie teisinį išsilavinimą yra aptariami teisinės etikos elementai. Pripažįstama, kad teisininkų etika vis dažniau tampa problema, kuri peržengia profesinius aspektus. Ir būtent universitetas turi įnešti savo indėlį.