Posthumanizmas ir transhumanizmas žmonijos ateities požiūriu
Anotacija
Straipsnyje nagrinėjama pagrindinių žmogaus antropomorfinių savybių keitimosi, sparčiai besiplėtojant naujausioms technologijoms, problema. Dėl tokių pokyčių peržiūrėtinas įprastas sąvokos „humanizmas“ (žmogiškumas) aiškinimas. Pastarąją palaipsniui keičia šiuo metu populiarios „transhumanizmo“ ir „posthumanizmo“ sąvokos. Šias sąvokas palankiai vertina technooptimistai, tikintys, kad naujausios technologijos leis mums sukurti žmones, kurie bus fiziškai, intelektualiai ir dvasiškai pranašesni už dabartinius, nors pripažįsta, kad tai gali lemti didesnę socialinę nelygybę. Straipsnyje teigiama, kad posthumanizmo potencialas yra per daug dviprasmiškas, kad jį būtų galima aiškiai apibrėžti. Viena vertus, tai atveria neregėtas galimybes, kurias galima laikyti aukščiausia žmogaus laisvės, t. y. gebėjimo modeliuoti žmogų pagal savo viziją, apraiška. Kita vertus, kyla reali grėsmė pačiai žmogaus egzistencijai, t. y. pavojus tobulėjančiam žmogaus potencialui technologinėje aplinkoje. Todėl straipsnio užduotis – nubrėžti galimas šiuolaikinio žmogaus tapatybės formavimosi ir tobulėjimo perspektyvas, derinant ją su kitomis, ne žmogaus, rūšimis bei naujausiomis technologijomis. Tai įmanoma su sąlyga, kad posthumanizmas priima naujas galimybes kaip išlaisvinančią jėgą, kuri įveikia žmogaus prigimties negatyvumą ir ribotumą. Straipsnyje taikytas palyginamasis ir analizės metodai.
