Laisvi ir laimingi? Laimės dinamika Lietuvoje kartų kaitos perspektyvoje

Aida Savicka; Rūta Žiliukaitė

doi:10.6001/fil-soc.2023.34.4Priedas.Special-Issue.3

Aida Savicka
Rūta Žiliukaitė

DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.2023.34.4Priedas.Special-Issue.3

Raktiniai žodžiai: laimė, subjektyvi gerovė, socialinės kartos, Pirmoji nepriklausomybės karta, Europos vertybių tyrimas

Anotacija

Pastaruoju metu pasaulyje vis labiau populiarėja laimės kaip atskiros socialinių tyrimų srities studijos, nes vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo kokybės aspektams. Mokslininkai sprendžia klausimus: kas lemia, kad žmonės jaučiasi laimingi; ar esame laimingi vienodai; ką tai atskleidžia apie mus kaip visuomenę; ar skirtingų kartų žmonėms laimė reiškia tuos pačius dalykus; ar laisvoje aukštesnio gerbūvio visuomenėje formuojasi laimingesnių žmonių karta.
Šiame straipsnyje, pasitelkiant 1990, 1999, 2008 ir 2017 metų Europos vertybių tyrimo duomenis, analizuojama laimės lygio dinamika Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip skirtingi sociodemografiniai ir kultūriniai veiksniai susirikiuoja į subjektyvios gerovės lygtį ir kaip tai susiję su gyventojų kartų kaita, ypatingą dėmesį skiriant vadinamosios Pirmosios nepriklausomybės kartos specifikai. Atlikta statistinė empirinių duomenų analizė atskleidė reikšmingus laimės jausenos skirtumus skirtingose Lietuvos gyventojų socialinėse kartose, net ir kontroliuojant kitus jai įtaką darančius veiksnius.