Profesinės grėsmės ir savicenzūra Lietuvos žurnalistikoje

  • Deimantas Jastramskis
  • Giedrė Plepytė-Davidavičienė
  • Ingrida Gečienė-Janulionė
Raktiniai žodžiai: žurnalistai, žiniasklaida, profesinės grėsmės, saugumas, savicenzūra

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjami žurnalistų profesinei veiklai grėsmingi veiksmai, kuriuos asmeniškai yra patyrę Lietuvos redakcijų žurnalistai. Pateikta analizė paremta 2022 m. spalio – 2023 m. vasario mėn. atlikta reprezentatyvia Lietuvos žurnalistų apklausa (N = 302). Tyrimas atskleidė, kad fiziniai išpuoliai prieš Lietuvos žurnalistus yra gana reti, tačiau su profesija susijusios psichologinės grėsmės yra palyginti dažnos. Tyrimo rezultatai rodo, kad vyrai žurnalistai dažniau susiduria su skirtingomis grėsmėmis nei žurnalistės moterys, o žurnalistai, dirbantys regioninėje ar vietinėje žiniasklaidoje patiria daugiau skirtingų nesaugumo veiksmų palyginti su žurnalistais, dirbančiais nacionalinėje žiniasklaidoje. Tačiau žurnalistų profesinių grėsmių dažnumo atžvilgiu nebuvo rasta skirtumų tarp komercinės privačios ir visuomeninės žiniasklaidos. Gauti rezultatai rodo statistiškai reikšmingą ryšį tarp žurnalistų patiriamų nesaugumo veiksmų ir žurnalistų patiriamo streso dirbant žurnalistinį darbą. Taip pat tyrimo rezultatai indikuoja reikšmingą ryšį tarp patiriamų nesaugumo veiksmų ir žurnalistų susirūpinimo psichologine ir fizine savijauta. Analizėje nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp žurnalistų naudojamos savicenzūros ir patiriamų profesinių grėsmių dažnio ir intensyvumo. Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą Nr. S-MIP-22-19 „Lietuvos žurnalistika politinių, ekonominių ir socialinių rizikų kontekstuose“ (2022–2024 m.).

Publikuotas
2023-12-13
Skyrius
Pradžios puslapis