Gyvenimiškų galimybių diferenciacija Lietuvoje: subjektyvus 18–35 m. jaunimo grupės požiūris

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamas subjektyvus Lietuvos jaunimo (18–35 m. amžiaus) požiūris į gyvenimiškas galimybes. Pasitelkiant M. Weberio (1920) (cit. Grusky 2001) gyvenimiškų galimybių perspektyvą, analizuojami gyvenimiškų galimybių teoriniai aspektai bei pristatomi 2023 m. Lietuvoje atlikto jaunimo gyvenimiškų galimybių sociologinio tyrimo (anketinės apklausos) rezultatai. Remdamiesi mokslinės literatūros ir kiekybinio tyrimo duomenų analize, galime teigti, kad subjektyvus jaunimo požiūris į gyvenimiškas galimybes skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties, užimtumo bei tėvų socioekonominio statuso, kai respondentui buvo 14–15 metų. Atliktas tyrimas atskleidė, kad nepalankiausiai savo gyvenimiškas galimybes vertina jaunimas, kuris šiuo metu nedirba ir nesimoko, arba save ir savo šeimą identifikuoja su žemiausiu socialiniu sluoksniu. Mokslinis tyrimas atliktas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslininkų grupių projektą „Lietuvos jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos socioekonominiai veiksniai Lietuvoje“ (reg. Nr. S-MIP-22-42, sutarties data 2022-03-18).