Apie mokslo kilmės problemą: antikos kontekstas
Anotacija
Straipsnyje pateikiamas istorinis mokslo kilmės problemos apmąstymas, siekiant išsiaiškinti, kodėl skiriasi pirmųjų mokslo pasiekimų data ir turinys. Istorinių genetinių tyrimo metodų taikymas disciplinų požiūriu prisideda prie konkrečių mokslinių programų išskyrimo mokslo korpuse, kai kalbama apie skirtingą pažinimo objekto ir subjekto santykį, vidinę idėjų logiką ir pasaulėžiūrą. Todėl esami tyrimai, susiję su žinių funkcionavimo sąlygomis visuomenėse ar skirtingais žinių struktūros ir jų paskirties ryšiais, buvo papildyti ontologinėmis, epistemologinėmis ir specifinio mokslinio pažinimo bei žinių aksiologinėmis prieigomis. Nustatyta, kad antikinio pasaulio atomistinės ir peripatetinės programos vadovavosi pitagoriškojo (kartu mokslinio ir filosofinio) mokslinio aiškinimo struktūriniu modeliu, papildydamos jį nauju dalykiniu turiniu.
