Literatūros apie bendruomenių atsaką į ekologines krizes apžvalga

Anotacija

Beprecedenčių spartėjančių, tarpusavyje susijusių pokyčių, tokių kaip klimato krizė, COVID-19 pandemija, taip pat humanitarinė ir pabėgėlių krizė, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, kontekstas kelia nemažai iššūkių šiuolaikinei visuomenei pripažinti, kad būtina reaguoti ne tik į aplinkos krizę, bet ir į daugybę krizių apskritai. Kitas esminis klausimas, į kurį turi atsakyti šiuolaikinė visuomenė ir kuris yra šios apžvalgos tiriamasis klausimas – kaip turėtų būti organizuojamas veiksmingas atsakas į nelaimes ir krizes, kurias sukelia šie spartėjantys, tarpusavyje susiję pokyčiai. Todėl šiame literatūros apžvalga pagrįstame straipsnyje siekiama išnagrinėti empirinius bendruomenių reagavimo į ekologines nelaimes ir krizes tyrimus. Naudojant raktažodžius, buvo atrinkta 17 straipsnių. Straipsnių apie bendruomenės atsaką į aplinkos nelaimes ir krizes analizės rezultatai rodo, kad nukentėjusių bendruomenių narių arba vietos, regioninės ar valdžios institucijų atsakas daugeliu atvejų nebuvo integruotas ir trūko kolektyvinių pastangų susidoroti su ekstremaliąja situacija. Taip pat pastebėta, kad pirmieji vietoje reaguojantys asmenys, kurie taip pat dažniausiai tiesiogiai nukentėjo nuo ekstremaliojo įvykio, atliko labai svarbų vaidmenį reaguojant į nelaimes ir ekstremaliąsias situacijas, nes jie turėjo ir sutelkė būtinus materialinius ir nematerialinius išteklius, pavyzdžiui, patirtį, praktines žinias ir įrangą. Tolesniuose tyrimuose būtina išnagrinėti tuos atvejus, kai iš tiesų buvo veiksmingai integruotai reaguojama bendradarbiaujant visiems nukentėjusiems subjektams, kad tokie duomenys ir patirtys būtų įtraukti į pasirengimo nelaimėms ateityje strategijas, siekiant veiksmingesnio reagavimo į krizes.