Lietuvos jaunimo ir pagyvenusių žmonių padėties darbo rinkoje kaitos transformacijos: demografinis požiūris

Anotacija

Straipsnyje vertinamos socialiniu požiūriu labai kontrastingų šalies gyventojų grupių – jaunimo ir pagyvenusių asmenų integracijos į darbo rinką galimybės bei jų priklausomybė nuo demografinių pokyčių. Nuo XXI a. pradžios ir ateityje, iki 2050 metų, demografiniai pokyčiai darys vis didesnę įtaką Europos šalių socialinei ir ekonominei raidai. Tokiame kontekste ypač tikslinga stebėti jaunimo ir pagyvenusių žmonių demografines perspektyvas bei padėtį darbo rinkoje. Šios ribinės ekonominio aktyvumo atžvilgiu socialinės grupės geriausiai atspindi bendras atskiros šalies darbo rinkos perspektyvas. Jaunimo ir pagyvenusių žmonių padėties transformacija Lietuvos darbo rinkoje glaudžiai siejama su itin dinamiška demografinių struktūrų kaita. Pasinaudojus darbo rinkos rodiklių įvairove publikacijoje identifikuojamos 15–24 ir 55–64 metų gyventojų grupių situaciją charakterizuojančios tendencijos, itin akcentuojant stebimus nedarbo ir užimtumo (ekonominio aktyvumo) pokyčius per krizinius laikotarpius.