Sienų vizualizacija: nuo masinės migracijos iki pandeminės krizės

Anotacija

Kritinę geografiją ir sienas nagrinėjantys mokslininkai sukūrė koncepcijas ir metodologiją, kaip tyrinėti daugialypį ir prieštaringą šiuolaikinių sienų įvaizdį. Menininkai, tyrinėtojai ir visuomenės aktyvistai vis labiau domisi naratyviniu ir vizualiu sienų uždarymo dokumentavimu. Sienos vizualumas tampa esminiu argumentu nesutarimams ir protestui, kuris suteikia „vizualinį įrodymą“ apie itin greitą sienos reteritorializavimą. Todėl svarbūs įvykiai leidžia „išgauti vienodumą net iš to, kas unikalu“ (W. Benjaminas). Masinė migracija ir pandemija grąžina mus į žmonijos pasaulio tikrovę, kurioje egzistuoja nelaisvė ir ligos. Migracijos atveju Europa susidūrė su „svetimu kūnu“, pandemijos atveju – su „užkrėstu ar sergančiu kūnu“. Atvaizdo ir žiūrovo santykis yra svarbus atspirties taškas reprezentuojant masinę migraciją ir pandemiją. W. J. T. Mitchello „gyvų vaizdų“ metafora padeda geriau suprasti naujų biologinių bei politinių įvykių prasmę ir priežastis. Šiandien Europos sienų raida, materializacija ir įsikūnijimas yra stabilus vizualinis mūsų egzistencijos simbolis.