Socialinė simuliacija kaip komunikacijos procesų prognostinė priemonė: teorinė ir filosofinė perspektyvos

Anotacija

prognostinė priemonė, skirta tirti, analizuoti ir numatyti komunikacijos bei kitus procesus socialinėse aplinkose. Pirmoje dalyje aptariami ontologinės ir epistemologinės simuliacijos reiškiniai, socialinės simuliacijos procesus traktuojant kaip epistemologinius. Antroje dalyje analizuojamas prancūzų sociologo ir medijų filosofo Jeano Baudrillardo požiūris į socialinę simuliaciją, paties autoriaus traktuojamą kaip ontologinę: čia pateikiami kontrargumentai, siekiant įvesti J. Baudrillardo neidentifikuojamą skirtį tarp ontologinės ir epistemologinės simuliacijos procesų. Trečioje dalyje gvildenamos socialinės simuliacijos kaip prognostinės priemonės veikimo principai ir jos teikiamos analitinės galimybės įvairių socialinių aplinkų ir jose vykstančių komunikacijos bei kitų procesų atvejais. Straipsnio pabaigoje daroma išvada, kad J. Baudrillardo plėtojama ontologinės simuliacijos koncepcija, anihiliuojanti klasikinę Vakarų metafiziką, klaidingai redukuoja skirtį tarp ontos (būtis) ir epistēmē (pažinimas, žinios).