Filosofinis ir kognityvinis lingvistinio subjektyvumo egzistavimas ir jo realizacijos keliai įkūnytos filosofijos ir pažinimo integravimo požiūriu

Anotacija

Kalba yra žmogaus diskursyvinės praktikos produktas. Ja perteikiami kalbėtojų jausmai, nuostatos ir nuomonės apie įvykius, t. y. kalbinis subjektyvumas. Tačiau kalbinio subjektyvumo fenomeno negalima visiškai išnagrinėti remiantis esama vienintele semantikos, pragmatikos, filosofijos ar kognityvinės kalbotyros perspektyva. Siekiant atskleisti kalbinio subjektyvumo filosofinį požymį ir kognityvinį pobūdį, buvo sukurtas įkūnytos filosofijos bei kalbinio subjektyvumo pažinimo integravimo modelis ir pasiūlyta kalbinio subjektyvumo filosofinio pažinimo struktūra. Integruojant kalbos prasmės perteikimą ir neobjektyvumą įkūnytoje filosofijoje bei kalbėtojo orientaciją į save kognityvinėje lingvistikoje, buvo tiriamas filosofinis ir pažintinis kalbinio subjektyvumo egzistavimas. Atsižvelgiant į modelį ištirti konkretūs lingvistinio subjektyvumo filosofinio ir pažinimo egzistavimo keliai, o modelio tinkamumas patikrintas, kaip pavyzdžius imant diskurso konstrukcijas. Rezultatai rodo, kad kalbinis subjektyvumas yra kalbėtojų, kaip subjektų, požymis ir egzistuoja kalbėtojo realistinėje patirtyje, kalbėtojo tapatybėje ir sąveikoje bei suvokiant socialinio bendravimo kontekstą. Kalbinio subjektyvumo filosofinio ir pažintinio egzistavimo realizavimo keliai apima kalbėtojo saviraišką, kalbėtojo prasmės priskyrimą socialinio bendravimo kontekstui bei kalbėtojo prasmės interpretaciją, taip pat socialinio bendravimo kontekstą. Tyrime pateikiamos nuorodos, kaip interpretuoti subjektyvius diskurso veiksnius.