Vyresniųjų suaugusiųjų socialinio įsitvirtinimo matavimas

Anotacija

Senstančioje visuomenėje, susiduriant su iššūkiais užtikrinti tvarią vyresnio amžiaus žmonių gerovę, pastaraisiais metais vis dažniau atkreipiamas dėmesys į švelniąsias galias. Socialiniai rodikliai, panašiai kaip ir ekonominiai bei struktūriniai, gali tapti integraliais vyresniosios kartos gerovės rodikliais. Todėl šio tyrimo tikslas, remiantis kritine literatūros apžvalga ir originalaus empirinio tyrimo rezultatais, pasiūlyti vyresnio amžiaus žmonių socialinio įsitvirtinimo konstruktą ir jo matavimo instrumentą, taip siekiant užpildyti žinių spragą dabartinėje statistikoje. Kritinė literatūros apžvalga atskleidė, kad, nepaisant daugybės atliktų tyrimų, neturime instrumento, tinkamo atskleisti vyresnio amžiaus žmonėms būdingų socialinių saitų modelių. 50 metų ir vyresnių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų empirinio tyrimo (N = 2015) rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių socialinis įsitvirtinimas Baltijos šalyse susideda iš šių sričių: socializacijos su palikuonimis, ne šeimos nariais ir viešose vietose (tris minėtas sritis kartu vadinant socialiniu dalyvavimu) bei pilietinio dalyvavimo ir priklausymo jausmo. Atliekant tolesnius tyrimus, reikėtų ieškoti būdų, kaip sutrumpinti šią skalę, kad ji būtų pritaikyta naudoti praktiškai.