Formuojant politinį kraštovaizdį: nauja komunistinė erdvė

Anotacija

Straipsnyje analizuojamas ir aiškinamas vakariečių tyrinėtojų požiūris į komunizmą iš trijų – Ego, Kito ir Pasaulio – perspektyvų šiuolaikiniame filosofiniame kontekste. Straipsnio tikslas yra rekonstruoti ir palyginti tris mokslines santykių kategorijas, reprezentuojamas komunizmo: loginius dialektinius ryšius Ego, Kito ir Pasaulio erdvėse. Remiamasi Jacques’o Lacano ir Sigmundo Freudo psichoanalizės teorinėmis rekonstrukcijomis ir kontekstinėmis analizėmis. Parodoma, kad radikaliosios kairės tyrinėtojai permąsto komunizmo evoliuciją per tris pagrindines kategorijas: įsivaizduojamybės, simbolinės ir tikrovės erdves. Taip pat jie parodo struktūrines šiuolaikinio kapitalizmo prieštaras ir kritikuoja jo trūkumus. Rekonstruojamas kylančios spiralės santykis, kuris gali būti laikomas „neokomunistinės erdvės“ struktūros modeliu. Atskleidžiama, kad trys minėtos erdvių struktūros gali puikiai koegzistuoti bent jau idealioje visuomenėje, tad žmonija, spręsdama problemas, turėtų laikytis Karlo Marxo dialektinio materializmo. Filosofinė rekonstrukcija papildo marksistinę komunistinę ideologiją ir turi praktinės reikšmės socialistinėms šalims, taip pat išplečia marksistinio komunizmo tyrimų horizontą. Vis dėlto Vakarų tyrinėtojų komunistinė mintis išlieka teorijos ir praktikos perskyros dilemoje ir nesugeba performuoti teorinio komunizmo į kovingąjį.