Aš–Tu komunikacija nuotolinėse studijose žvelgiant iš Martino Buberio filosofijos perspektyvos

Anotacija

COVID-19 pandemijos metu internetinė erdvė tapo viena iš svarbiausių priemonių, užtikrinančių aukštojo mokslo studijų tęstinumą. Įsitvirtinęs nuotolinis mokymas remiasi virtualia komunikacija, kuri, pakeisdama tarpasmeninio bendravimo patirtį, kelia daug diskusijų ieškant galimybių užtikrinti nuotolinių studijų efektyvumą ir jų tobulinimą. Straipsnyje nagrinėjamos Martino Buberio dialoginio ugdymo nuostatos, kurios tampa ypač aktualios dabartiniame interneto amžiuje, kai technologijų ir medijų suabsoliutinimas kelia daug grėsmių tarpasmeninių santykių ir dvasinių vertybių ugdymui. Pirmoje straipsnio dalyje aptariamas santykis Aš–Tu kaip esminis ugdymo pamatas. Atskleidžiama, kad M. Buberis pabrėžia ne teorinių žinių, bet pirmiausia santykio prioritetą ir svarbą jauno žmogaus ugdymo procese. Antroje straipsnio dalyje remiantis M. Buberio filosofija nagrinėjamos nuotolinėse studijose virtualios komunikacijos metu kylančios atskirties ir susvetimėjimo problemos. Taigi straipsnio analizė atskleidžia nuotolinių studijų tobulinimo galimybes siekiant objektyvius, formalius ir instrumentinius dėstytojų ir studentų Aš – tai santykius pakelti į subjektyvią Aš–Tu komunikacijos plotmę.