Gera valia ir spontaniškumas komunikacijoje

Anotacija

Straipsnis pagrįstas Kanto geros valios sampratos aiškinimu, atsižvelgiant į jos reikšmę sėkmingai komunikacijai. Siekiama nubrėžti jos būtino ryšio su spontaniškumu, priešingu griežtai uždarai apibrėžčiai, kontūrą – kalbos spontaniškumą kaip esmingą komunikacijai. Tam tikslui pasitelkiami agambeniški ir vitgenšteiniški kalbos ir paradigmos apmąstymai. Komedijos menas laikomas komunikacijos, paremtos spontaniškumu ir paradigma, iliustracija, o tragedijos menas – vaizduojančiu radikalaus nekomunikuojamumo būklę. Kartu su lingvistine ir epistemologine prieiga šios problemos aptarimas apima ir ontologinį aspektą, t. y. G. Agambeno ir Aristotelio potencijos sąvoka aprašoma kaip gimininga Kanto gerai valiai (daiktui savyje), ji yra laikoma būtina (o galbūt ir pakankama) (sėkmingos) komunikacijos sąlyga.