Kolektyviniai ir individualūs kūrybinių idėjų raidos veiksniai: kino režisierių nuomonė

Anotacija

Tyrimas siekia atsakyti į klausimą, ar ir kaip įmanoma subalansuoti menininkų individualių kūrybinių idėjų raidos laisvę su konkrečiame politiniame kontekste kuriamo meno visuomenine paklausa. Straipsnis paremtas kūrybiškumo sociologijos ir socialinės psichologijos teorinėmis prieigomis. Atvejų studijos objektu pasirinkti tie kino režisieriai, kurių filmams kurti ir platinti skirtas finansavimas pagal programą „Latvijos filmai Latvijos šimtmečiui“ (2016–2018). Režisierių patirtis (N16) tirta taikant giluminio interviu metodą, transkripcijos analizuojamos remiantis kokybinės metodologijos principais. Kūrybiškumo sampratos tyrimo tradicijos analizė leidžia išskirti du sąlyginius kūrybinio įkvėpimo lygmenis – individualų ir visuomeninį arba kolektyvinį. Remiantis tiriamais atvejais, darytina išvada, kad galima išskirti keletą kūrybinių idėjų raidos modelių, iš kurių dominuoja trys: nepriklausomas autsaideris, kuris pabrėžia individualius, impulsyvius (seed incidents), nuo LV šimtmečio programos konkurso nepriklausomus kūrybinius veiksnius; nepriklausomas idealistas, akcentuojantis tiek individualius, tiek ir visuomeninius, tačiau nuo LV šimtmečio programos konkurso nepriklausomus kūrybiškumo veiksnius; konformistas patriotas, išskiriantis kolektyvinius veiksnius, kylančius iš LV šimtmečio programos konkurso nuostatų. Kino režisierių nuomone, Latvijos šimtmečio konkursas kaip kolektyvinis poreikis turėjo teigiamos įtakos kino idėjų raidai, leisdamas plėtoti meninę viziją ir konceptualizuoti kino menininkų kūrybinių idėjų ribas. Pabrėžiama, kad kūrybinė filmo idėja sąmoningai nebuvo konfigūruojama, o tik formaliai pritaikoma visuomenės poreikiams, siekiant apeiti socialinio lauko sergėtojų barjerus. Be to, daugeliu atvejų idėja buvo išplėtota jau gerokai iki konkurso pradžios. Daugelis režisierių pripažino, kad šimtmečio konkurso tikslas jiems atrodė svarbus tiek nacionaliniu, tiek visuomeniniu, tiek asmeniniu požiūriais. Tikslinė nacionalinės kultūros vertybėmis ir vyraujančia politine ideologija paremto meno finansavimo programa, skirta unikaliam kultūros artefaktui (Latvijos valstybės šimtmečio sukakčiai), kino režisierių nėra suvokiama kaip kūrybinių filmų idėjų pasirinkimo grėsmė. Vis dėlto tolesnių diskusijų ir tyrimų klausimas išlieka: ar (ir kokiomis sąlygomis) sistemingas panašių finansavimo instrumentų naudojimas gali skatinti rizikas socialinio lauko barjerams atsirasti ir kultūros srities įvairovei riboti.