Vienišumo raiška ir veiksniai Lietuvoje bei Europos šalių kontekstas

Anotacija

Vienišumas kaip subjektyvi socialinės atskirties pasekmė veikia tiek individo, tiek visuomenės sveikatą ir yra visuomenės raidą stabdantis veiksnys. Nors pagal vienišumo rodiklius Lietuva pirmauja tarp Europos šalių, jo raiška ir veiksniai mažai tyrinėti. Šiame straipsnyje pristatome Europos socialinio tyrimo 7-osios bangos (2014) duomenų pagrindu pirmą kartą atliktą visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojų vienišumo raiškos ir veiksnių analizę bei jos rezultatus Europos šalių kontekste. Europos socialinio tyrimo 7-osios bangos (2014) duomenys analizuoti naudojant dvinarę logistinę regresiją. Priešingai nei būtų galima tikėtis, (vyresnis) amžius nėra vienišumą Lietuvoje prognozuojantis veiksnys. Vieniši asmenys dažniau būna kitos nei lietuvių, rusų ar lenkų tautybės, negyvena su partneriu / sutuoktiniu, bet dažniau gyvena su vaikais tame pačiame namų ūkyje, vaikystėje yra patyrę finansinį nestabilumą ir šiuo metu susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, dažniau savo sveikatą vertina kaip vidutinišką ar (labai) blogą. Partnerio neturėjimas ir prastesnė ekonominė padėtis iš ankstesnių tarptautinių tyrimų yra žinomi kaip vienišumo riziką didinantys veiksniai. Europos šalių kontekste vienišų gyventojų dalis Lietuvoje yra apytikriai vidutinė, o gyvenimas be sutuoktinio ar partnerio yra būdingas visų šalių vienišumą patiriantiems asmenims. Tuo tarpu kitomis regresine analize aptiktomis statistiškai reikšmingomis charakteristikomis (finansiniai sunkumai dabar ir praeityje, subjektyvus sveikatos vertinimas bei gyvenimas su vaikais) Lietuvos vieniši gyventojai išsiskiria ir tarptautiniame kontekste – jos laikytinos šalies specifika.