Kartų funkcinis solidarumas šeimoje: Latvijos atvejis

Anotacija

Globalizacija, migracija, visuomenės senėjimas ir kiti socialiniai procesai veikia šeimą ir šeimos narių santykius, ypač skirtingų kartų ryšius šeimose. Straipsnyje dėmesys skiriamas V. L. Bengtsono ir R. E. L. Robertso pristatytam kartų solidarumui šeimoje, ypač vienai jo dimensijų – funkciniam solidarumui, aiškinamasi, kaip jį veikia socialiniai demografiniai ir socialiniai ekonominiai veiksniai. Empiriniai duomenys buvo gauti atlikus internetinę apklausą 2019 m. birželio – 2020 m. sausio mėn. Latvijoje (N = 410). Gauti rezultatai rodo, kad bendra paramos tarp kartų teikimo ir gavimo tendencija yra panaši į kitose šalyse pastebėtas tendencijas. Funkcinį solidarumą veikia suaugusio vaiko amžius, šeiminė padėtis, profesija ir finansinė padėtis, taip pat tėvų statusas – ar jie yra senatvės pensininkai, ar ne. Reikšmingą poveikį kartų funkciniam solidarumui atlieka tėvų sveikatos būklė. Mažiau svarbi yra vaiko lytis, išskyrus finansinės paramos sritį.