Socialinė fenomenologija kaip demokratijos saviorganizacijos veiksnys

Anotacija

Atliktas tyrimas nagrinėja demokratijos saviorganizacijos proceso pagrindus. Straipsnio autorius įrodinėja, kad socialinė fenomenologija yra vienas demokratijos saviorganizacinių pagrindų. Esminė autoriaus mintis yra ta, kad demokratijos saviorganizacijos procesas turi fenomenologinį matmenį. Straipsnyje fiksuojama, kad demokratijos saviorganizaciniai pagrindai yra tokie jos socialinės fenomenologijos struktūriniai elementai kaip socialiniai jausmai: savanoriškumas, atsakomybė, atvirumas, pagarba, tolerancija, solidarumas, sąžiningumas, žmogiškumas, pasitikėjimas, atsidavimas demokratijos idealams ir aukojimasis dėl jų. Taip pat įrodoma, kad prie demokratijos socialinės fenomenologijos elementų priskiriamos tokios vertybės kaip egalitarizmas, teisės viršenybė, laisvė, teisingumas, vertybių pliuralizmas, demokratinė konkurencija, pilietinė taika, bendradarbiavimas. Straipsnyje parodoma, kad demokratijos socialinė fenomenologija yra kertinis pamatas tokioms demokratinėms institucijoms ir procesams kaip valdžių atskyrimas, sąžiningi ir laisvi rinkimai, slaptas balsavimas, priimamų sprendimų svarstymas, valstybinės valdžios kontrolė, daugiapartinė sistema.