Transdiscipliniškumo apibrėžimo problema ir transdisciplinarinės prieigos galimybės post-ne-klasikiniame moksle

Anotacija

Pagrindinis šio straipsnio uždavinys – pateikti nuodugnią teorinę transdiscipliniškumo reiškinio analizę. Autoriai atliko lyginamąjį esminių šiuolaikinio mokslinio žinojimo integracijos formų tyrimą. Straipsnyje apmąstomi pagrindiniai transdiscipliniškumo apibrėžimo būdai. Ištirtos Vakarų Europos tarpdisciplininiuose tyrimuose ir jiems skirtuose metodologiniuose darbuose vyraujančios sritys – ontologinė ir metodologinė. B. Nicholescu ontoepistemologinės prieigos analizė leido daryti išvadą, kad, skirtingai nei atskiri mokslai, tiriantys konkrečius realybės fragmentus ar lygmenis, tarpdisciplininė strategija yra pastanga suprasti kokio nors proceso dinamiką, žvelgiant į jį vienu metu iš kelių tikrovės lygmenų perspektyvos. Štai kodėl ši strategija peržengia atskirų mokslų ribas ir sukuria visapusišką tiriamojo proceso vaizdą. Straipsnyje taip pat nubrėžiami metodologiniai transdisciplininio tyrimo rėmai ir nusakomas jo specifiką atitinkantis tikslas. Prieinama prie išvados, kad pasiekti šį tikslą įmanoma tik įvykdžius tam tikrus reikalavimus.