Nacionalizmo ir ekonomikos sąsajos perinterpretavimas: tautinės valstybės kūrimas pasitelkiant neoliberalias reformas Baltijos šalyse posocialistinės transformacijos metu
Raktiniai žodžiai:
tautokūra, neoliberalizmas, nacionalizmas, ekonomika, valdysena
Anotacija
Remiantis naujausia literatūra, skirta nacionalizmo ir ekonomikos sąsajų studijoms, straipsnyje nagrinėjama, kaip nacionalizmas sugyvena su kitomis ideologijomis ekonominėje srityje. Straipsnyje pirmiausia pristatomos naujausios nacionalizmo ir ekonomikos sąsajų tyrimų kryptys, pavyzdžiui, nacionalizmo, suprantamo kaip ideologija, ir ekonomikos suderinamumo tyrimai. Naudojant Michelio Foucaulto valdysenos sampratą, parodoma, kaip šie du reiškiniai dera teoriniu lygmeniu. Straipsnis taip pat susieja naujausią nacionalizmo ir ekonomikos sąsajos studijų literatūrą su esama literatūra, skirta nacionalinio neoliberalizmo posocialistinėse Baltijos valstybėse tyrimams. Teigiama, kad literatūroje apie nacionalinį neoliberalizmą pateikiamas Baltijos šalių pavyzdys iliustruoja, kaip praktiškai gali atrodyti nacionalizmo ir ekonomikos suderinamumas. Baltijos šalių sovietmečio patirtis paskatino šių šalių elitą imtis radikalių neoliberalių reformų, kurių metu tautinės valstybės ir rinkos ekonomikos kūrimo procesai sutapo. Valstybės buvo sukurtos tam, kad kurtų rinką, turėjusią užtikrinti valstybę kuriančių tautų klestėjimą. Straipsnyje apžvelgiama skirtinga, tačiau nagrinėjamos temos požiūriu susijusi mokslinė literatūra ir suformuojamas bazinis teorinis priemonių rinkinys, kuris galėtų prisidėti prie nacionalizmo ir ekonomikos ryšių tyrimų Lietuvoje ir užsienyje.
Publikuotas
2021-05-15
Numeris
Skyrius
Etniškumas, nacionalizmas, migracija