Neklasikinis intencionalumas: egzistencinis požiūris

Anotacija

Straipsnyje lyginamos intencionalumo ir „grynojo Aš“ idėjos fenomenologinėje ir egzistencinėje tradicijose. Tyrimo tikslas – palyginti ir nustatyti šių kategorijų prasmę, kuri skiriasi nuo įprastos fenomenologinėje prieigoje. Nors fenomenologija suprantama kaip epistemologinė programa, Nikolajaus Berdiajevo tekste išdėstytas egzistencinis požiūris parodo jos negatyvias ontologines pasekmes. Pavyzdžiui, intencionalumo idėja (sąmonės nukreiptumas į objektą) gali pašalinti subjektą iš gyvenamojo pasaulio vaizdo, o „transcendentalinio Aš“ idėja veda į sąmonės turinio stokos pateisinimą. Todėl tarp šių filosofinių prieigų esama konflikto. Nagrinėjama problema tampa aktuali identifikuojant konflikto detales ir specifiką. Fenomenologijos tikslas – sąmonės apvalymas nuo subjektyvių prielaidų siekiant objektyvaus pažinimo. Egzistencializmo tikslas – subjekto egzistencijos formavimas, jo / jos vidinės laisvės aktualizacija. Tad egzistencinė prieiga praplečia šias idėjas apie sąmonės orientacijos pobūdį: ji gali būti nukreipta ne tik į fenomenų pasaulį, bet ir į transcendentinį. Mokslinė šios studijos vertė glūdi egzistencinės prieigos rekonstravime susitelkiant į sąmonės nukreiptumo ir „grynojo Aš“ problematiką, remiantis N. Berdiajevo filosofijos pavyzdžiu, taip pat tai – galimybė sukurti jo filosofija grįstą „sąmonės ontologiją“. Straipsnis remiasi teorinės rekonstrukcijos metodu ir Edmundo Husserlio, N. Berdiajevo, taip pat daugelio kitų jų darbų tyrinėtojų argumentų koncepcine analize. Metodologinis šio darbo pagrindas yra filosofinė rekonstrukcija ir lyginamoji prieiga. Mokslinė tyrimo reikšmė – parodyti, kad egzistencinė „intencionalumo“ traktuotė ne neigia fenomenologinę, o ją praplečia, papildydama ontologiniu turiniu.