Politinio aktyvumo rodikliai visuomenės nuomonės apklausose

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvoje vykdomų reguliarių visuomenės nuomonės apklausų rodikliai visuomenės politinio aktyvumo vertinimo aspektu. Analizuojami balsavimo preferencijų tyrimų rezultatai: „nebalsuosiu“, „nežinau“, „neatsakė“, politikų paminėjimų, pateikus atvirą klausimą, dažniai, vidurinės, neutralios atsakymų reikšmės apie pasitikėjimą Prezidentu ir Seimu. Tyrimo rezultatai rodo, kad atsakymų „nežinau už ką balsuoti“ dalis kinta priešrinkiminiu ir porinkiminiu laikotarpiais, politikų paminėjimų intensyvumas per 30 metų iš esmės pasikeitė, o neutralių vertinimų dalis institucijų (Prezidentas, Seimas) atžvilgiu gali būti interpretuojama ne tiek kaip pozicijos nebuvimas, bet ir kaip sumažėjusios negatyvios nuostatos.