Lietuvos giminystės kultūrinis aspektas ir koncepcija: laisvojo sąrašo metodo pagrįstumas reprezentatyviam giminystės modeliui sudaryti

Anotacija

Straipsnyje pateikiamas išsamus ir metodologiškai sistemingas Lietuvos giminystės struktūros aprašymas. Giminystės ryšių tyrimas buvo atliktas siekiant aprašyti formalią ir pragmatinę šiuolaikinės giminystės struktūrą. Aktuali ir dominanti sritis – kaip ši sistema išlieka ir kinta skirtingose kartose. Straipsnio autoriams žinoma, kad yra daugybė formalių giminystės analizės būdų, tačiau šiame darbe naudojamas pusiau formalus tyrimų metodas, paremtas sisteminiu laisvojo sąrašo (angl. free list) metodu ir statistika. Ši metodologija buvo pasirinkta dėl emic metodo, taikomo sistematinei lyginamajai kartų analizei atlikti. Gauti duomenys rodo, kad lietuviškos giminystės sistemos yra ne tik holistinės, bet ir holografinės, o pagrindinė giminystės sistemos struktūra ir terminologija keičia pavidalą, priklausomai nuo informantų amžiaus ir socialinio statuso (vedę ar nevedę, turintys ar neturintys vaikų). Antropologijos mokslo teiginį, kad mintys atsispindi kalboje, o kalba – elgsenoje, patvirtina šio tyrimo lingvistiniai duomenys: pastebėtas pasikeitimų požiūris yra ne lingvistinis rezultatas, t. y. nulemtas elgsenos, patirties, patenkančių į lingvistinę kategoriją, ir formuoja juos ne pagal įsivaizduojamą monolitinę konfigūraciją, bet pagal individualią patirtį bei santykius. Gavus duomenis galima daryti išvadą, kad jie atspindi skirtingas giminingumo kolektyvines konceptualizacijas – tiek kraujo, tiek vedybų ryšiais susijusios giminystės. Tyrimo metu nustatyta, kad skirtingi elgsenos reikalavimai sudaro prielaidas akcentuoti atitinkamus socialinius ryšius; ypač pastebima, kad tam tikrų giminystės pavadinimų nustūmimas į periferiją susijęs su atitinkamais giminaičių santykiais.