Kodėl sudėtinga kalbėti apie (vientisą) pokomunistinį gerovės valstybės modelį? Čekijos, Lietuvos ir Rumunijos lyginamoji analizė

Anotacija

Gerovės valstybių tyrimas, po klasikinių R. Titmusso ir G. Esping-Anderseno tipologijų pagrindimo praėjusio amžiaus pabaigoje, yra plėtojamas kitų autorių, kurių vienu iš originalių darbų objektų yra tapęs pokomunistinių Centrinės ir Rytų Europos (CRE) valstybių modeliavimas. Nepaisant tam tikrų panašumų CRE šalyse, jos pasižymi ir ryškiais skirtumais gerovės aprūpinimo srityje – tai patvirtina Čekijos, Lietuvos ir Rumunijos statistinė bei lyginamoji analizė. Skirtumus tarp šių šalių įrodo palyginamieji gerovės politikų socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos apsaugos finansavimo kriterijai, taip pat perkamosios galios, pajamų nelygybės, skurdo rizikos lygio rodikliai, laimės ir socialinio teisingumo indeksai. Straipsnio autoriai teigia, kad moksliniu požiūriu yra sudėtinga kalbėti apie vientisą pokomunistinį gerovės valstybės modelį. Reikėtų apibrėžti kelis gerovės valstybių modelius CRE, o Čekija, Lietuva ir Rumunija galėtų juos reprezentuoti trijose skirtingose CRE valstybių grupėse. Čekija atstovautų labiausiai išsivysčiusiai CRE šalių grupei, Rumunija – mažiausiai išsivysčiusiai, o Lietuva, kaip Baltijos šalių atstovė, užimtų tarpinę padėtį tarp šių šalių.