Masės kultūros idėjos technologizuojamame mokymosi visą gyvenimą kontekste iš Ortegos y Gasseto filosofinės perspektyvos

  • Ilona Valantinaitė
  • Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė
  • Vaida Asakavičiūtė
  • Vida Navickienė
Raktiniai žodžiai: Ortega y Gasseta, masių kultūra, technologizacija, virtuali mokymosi aplinka, mokymasis visą gyvenimą, studentų požiūris

Anotacija

Straipsnyje aptariamos švietimo prieinamumo didinimo, naudojant virtualias mokymosi aplinkas, pasekmės – masės žmogaus suklestėjimas ir individualaus požiūrio eliminavimas. Siekdami padaryti švietimą prieinamą visiems, suvienodiname sąlygas: technologizuodami mokymosi procesą per virtualias mokymosi aplinkas suteikiame patogumo naudotis lygį, kuris nukreipia dėmesį nuo esmės – asmenybių ugdymo elito kultūros kūrimo. Pasak Ortegos y Gasseto, masinė kultūra, masėms skirta informacija ir aplinka užvaldo individualumą praradusio masės žmogaus sąmonę ir negrįžtamai nutolina žmogaus domėjimąsi būties prasme. Straipsnyje analizuojama mokymosi visą gyvenimą plėtotės technologizacija, jos progresyvūs ir destruktyvūs aspektai. Technologizacija, atrodytų, neišvengiama XXI amžiaus pradžios švietimo sistemos dalis. Technologizacija palengvina mokymą(si), daro jį patrauklesnį, prieinamesnį, patogesnį, individualesnį, efektyvesnį tačiau vis dar kyla abejonių dėl jos veiksmingumo ir efektyvumo (Price, Kirkwood 2014; Englund, Olofsson, Price 2017). Kokie veiksniai skatina mokymosi visą gyvenimą plėtotę ir technologizaciją? Kokie studentų išskiriami privalumai ir trūkumai naudojant virtualias mokymosi aplinkas ir ką tai suponuoja? Ar tai nėra masių kultūros suklestėjimas ir masių žmogaus ugdymas?
Publikuotas
2020-06-30
Skyrius
Svarstymai apie kultūrą