Šeiminių praktikų vaidmuo ir šeimos daryba migracijos kontekste: Lietuvos atvejis

Anotacija

Tyrimo tikslas – išanalizuoti šeiminių praktikų poveikį Lietuvos šeimų darybai įprastinėmis aplinkybėmis ir įvykus migracijai. Tyrimo objektas – šeiminės praktikos, apimančios rutinines praktikas, tradicijas ir šventes. Tyrime testuojama hipotezė H: Lietuvos šeimos darybai svarbios šeiminės praktikos nubrėžia ribą tarp šeimos ir ne šeimos narių, priklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės – šalyje ar užsienyje. Hipotezei testuoti pasitelkiami empiriniai duomenys, surinkti 2018 m. atlikus kvotinę šalies gyventojų apklausą. Apklausa atlikta įgyvendinant mokslininkų grupių projektą „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMT) (sutarties Nr. S-MIP-17-117). Tyrime atlikta trylikos šeiminių praktikų, sugrupuotų į keturias formalias grupes (rutininės praktikos, tradicijos, religinės šventės ir sekuliarios šventės), analizė patvirtina hipotezę ir leidžia teigti, kad šeiminės praktikos, kuriose dalyvauja asmenys, prisideda prie šeimos darybos tiek įprastiniame gyvenime, tiek migracijos atvejais, kai šeimos daryba vyksta abipus šalių sienų. Šeimos narius telkiančia galia tiek įprastiniame gyvenime, tiek emigravus šeimos nariui pasižymi šventės, ypač Kūčios. Migracijos aplinkybėmis šeimos narius sutelkia ir bendri finansiniai klausimai, bent kartą per metus atostogos kartu, taip pat šv. Kalėdų šventės. Buities klausimai ir kasdienė rutina, bendras maitinimasis bent kartą per savaitę praranda šeimos narius telkiantį vaidmenį. Šios šeiminės praktikos, kaip ir gimtadieniai ar Naujųjų metų sutikimas, išplečia šeimos ribas už kraujo ir santuokinių ryšių.