Tolumos ir artumos dialektika G. W. Fr. Hegelio ir L. Feuerbacho filosofijose

Anotacija

Pasitelkus H. Blumenbergo metodą (metaforologiją) siekiama išryškinti „tolumos“ ir „artumos“ dialektiką G. W. Fr. Hegelio ir L. Feuerbacho filosofijose ir kasdieniuose gyvenimuose. H. Blumenbergo metodologinės prieigos nėra plėtojamos kitų filosofų, todėl šio straipsnio tematika yra nauja. Galima net teigti, kad G. W. Fr. Hegelio ir L. Feuerbacho filosofijų analizė yra dar vienas pavyzdys „tolumos“ ir „artumos“ metaforų istorijoje. Minėtos metaforos nėra paprasčiausios filosofinės kalbos puošmenos, bet fenomenologinio santykio su pasauliu indikatoriai. H. Blumenbergas savo darbe Das Lachen der Thrakerin. Eine Urgeschichte der Theorie analizavo seno anekdoto apie astronomą, filosofą Talį ir tarnaitę trakietę recepciją filosofinėje tradicijoje. Šis anekdotas metaforiškai atskleidžia santykį tarp nematomos proto teorijos ir praktinės išminties. Istorija taip pat išryškina reikšmingą teorijos požymį – egzotišką stebėtojo elgseną (nenuovokumas). Praktinės išminties juokas reiškia tolumos išnykimą ir kasdienybės (artumos) svarbumo iškilimą.