Etinės užmirštojo filosofo Juozapo Čepėno idėjos

  • Liudmila Mockienė
  • Lora Tamošiūnienė
  • Rūta Marija Vabalaitė
Raktiniai žodžiai: Dostojevskis, Nietzsche, egzistencinės problemos, pasaulėžiūra, moralės genealogija

Anotacija

Analizuoti kunigo Juozapo Čepėno (1880–1976) moralės filosofijos idėjas skatina tai, kad nors jis ir yra publikavęs straipsnių apie F. Nietzsche’ę ciklą, bet kaip filosofas nėra gerai žinomas. Pirmiausia straipsnyje aptariami J. Čepėno filosofines pažiūras suformavę veiksniai, jo studijos Vokietijos universitetuose ir vėlesnė dvasininko pareigas peržengianti veikla. Dėl tarpdisciplininio bendradarbiavimo atsiradus galimybei įsigilinti į kunigo disertaciją apie F. Dostojevskį, už kurią jam buvo suteiktas Freiburgo universiteto filosofijos daktaro laipsnis, straipsnyje publikuojama šio nepelnytai primiršto mąstytojo etinių idėjų analizė. Disertacija lyginama su tų laikų ir vėlesnėmis lietuvių filosofų nuostatomis apie F. Dostojevskio kūrybą, išskiriami aktualumo nepraradę jos etiniai aspektai, išryškinama jos reikšmė egzistencinės lietuvių filosofijos krypties idėjų diskurse. Analizuojami ciklo apie F. Nietzsche’s filosofiją kritiški etinių principų apmąstymai. Atkreipiamas dėmesys į pastangas paaiškinti, ką reiškia stipriųjų egoizmas, kodėl ir kuo verta papildyti krikščioniškąją etiką, kokia gali būti pasaulietiška gyvenimo tikslo samprata.
Publikuotas
2020-03-19
Skyrius
Filosofinė antropologija