Martino Buberio dialoginė komunikacija: gyvenimas kaip egzistencinis dialogas

Anotacija

Straipsnyje, remiantis Martino Buberio filosofija, analizuojamos dialogo ir žmogaus egzistencijos sąsajos. Pirmoje dalyje apžvelgiama buberiško dialogo apibrėžtis iš santykio perspektyvos. Ši perspektyva parodo, kad gali būti dvejopi pamatiniai santykiai, nes žmogaus būtyje nuolat kovoja du pradai Aš ir Tai. Žmogaus egzistencija nėra statiška, tolygiai besivystanti, ji nuolat kinta ir yra pasirinkimų kryžkelėje. Teigiama, kad vartotojiška visuomenė ir masinės medijos vis labiau įtvirtina Aš–Tai santykius, kurie lemia tiesioginės tarpasmeninės komunikacijos praradimą. Antroje dalyje, remiantis dialogo ir monologo priešprieša, aptariami skirtingi žmogaus egzistavimo būdai. Pagrindžiama, kad dialogo santykis yra priemonė žmogui pakilti iš neautentiškos į autentišką būties plotmę. Žvelgiant iš M. Buberio dialoginės komunikacijos perspektyvos, dialogas neturi jokios apibrėžtos statiškos struktūros ar universalių modelių, jis – intuityviai ir unikaliai išgyvenama patirtis. Šiame diskurse dialogas išlieka žmogaus egzistencinio gyvenimo tikslas ir slėpinys.